Dictionary of the Lithuanian Language.
pareikėti — pareikėti, pareĩkia, ėjo intr. Šmk, Vgr, Sb impers. atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Ko tik pareikėjo, tuoj ir duok Gs. Tegu tie vaistai būn kitam sykiui – mažu kam pareikė̃s Jrb. Jeigu kur pareikėjo, tai Juozas pirmutinis buvo Šk. ^… … Dictionary of the Lithuanian Language
perreikėti — intr. impers. 1. baigtis, pereiti norui, reikalui: Lakstė paskum Janę griūdamas, kol perreikėjo, dabar nė kreiva akia nebežiūri Ps. 2. labai reikėti (kartu su nepriešdėline forma): Mumus reik ir perreik antros dalies švento rašto BPII448.… … Dictionary of the Lithuanian Language
reikėti — reikėti, reĩkia, ėjo intr. ppr. impers. 1. H159, K būti reikalui, būtinumui: Nereikia, nėra reikalo SD182. Kur reikia, jie bus kieti, kur reikia, atlaidūs V.Myk Put. Kiek kartų Alaušas kalbėjo, kad nereikia žmonėms meluoti J.Balt. Kas antra… … Dictionary of the Lithuanian Language
sureikėti — sureikėti, sureĩkia, ėjo intr. impers. atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Sureikė[jo] jam pinigų, nuvedė karvę ir pardav[ė] Arm. reikėti; pareikėti; perreikėti; prireikėti; sureikėti … Dictionary of the Lithuanian Language
